- staigokas
- staigókas, -a adj. (1) DŽ
1. NdŽ gana staigus, netikėtas, ūmus.
staigókai adv. NdŽ.2. kuris neilgos trukmės, kapotai ilginamas.staigókai adv.: Tariant skiemenį su šia (tvirtaprade) priegaide, balsas, sukoncentruotas garso pradžioje, staigokai pakyla, paskui silpnėdamas ima leistis GrvT13.3. statokas: Privažiavau staigoką kalvą, apjuosiau ją plentu žemyn ir nusileidau į slėnį Šlč.
Dictionary of the Lithuanian Language.